#PALAIMINTOSMOTERYS Knyga apie moterų brandą ir kelią jos link
Vidinio augimo kelionėje mes tik lydime vieni kitus namo. Tai mano mylimo poeto Muhammado Rumi mintis. Taip suprantu ir moterų bendrystę – kaip švelnų palydėjimą į savo vidų, nuoširdų padrąsinimą, paskatinimą veikti išvien su prigimtimi. Kartu keliaudamos brandos keliu, viena kitos gyvenime paliekame įspaudų – atvirų, jautrių, palaikančių. Sukuriame švelnumo stebuklą. Jaučiuosi nepaprastai apdovanota galėdama daryti tai, ką darau: liudyti dvasinę moterų bendrystę ir augimą. Knyga, kurią laikai rankose, ne išimtis. Ji – gydančios moterų bendrystės liudijimas.
Mes visos ilgimės bendrystės
Kas tave apgavo, jog ėmei manyti, kad esi greitkelis? Nes iš tiesų – tu upė.
Mes - moterys
Mes gebame atgimti, šimtus kartų iš naujo sugrįžti į gyvenimą. Jau nė neskaičiuojame, kiek sykių mus rovė, bet neišrovė. Mūsų šaknys buvo sužeistos, bet nemirė, o kol jos gyvos, tol geba dar godžiau skverbtis į Žemės branduolį, iki pasiekia pačią jo esmę. Mes jaučiančios, pulsuojančios ir tvinksinčios. Mes visos turime gelmę. Kas mėnesį atiduodame kraujo duoklę, mums duota išnešioti gyvybes pasauliui. Mumis teka vaisingumo vandenys. Mes kuriame, dalijamės, susiejame. Gebame palaikyti ir atlaikyti. Tikime meile ir gyvenimu. Mylime karštai, neišmatuojamai atsidavusios. Kai mūsų širdys prabyla, griūva net pačios storiausios sienos, skiriančios mus nuo mūsų pačių, vyrų bei vaikų ir kitų moterų. Mūsų kūnuose ir sielose įrašyta tiesa, kad gyvenimo netenkame ne tada, kai mirštame, o tada, kai negyvename. Mes žinome, ką reiškia atlaisvinti vietos naujiems gyvenimo sumanymams, per mus užgimstantiems. Todėl gebame pasirinkti gyvenimą, net kai prieš tai tenka leisti kažkam numirti. Mes mokame išlydėti ir mokame pasitikti. Esame švelnios ir galingos tuo pat metu. Tuo man mes, moterys, ir patinkame.
Atradau, kad mūsų moteriškumas šiuolaikiniame pasaulyje yra stipriai suvaržytas, prislopintas, sužeistas, tačiau gyvas, taigi gali atgyti, kol gyva bent viena moteris.
Ištraukos iš pirmojo skyriaus.
Fragmentai iš skaitytojų laiškų:
„Skaitau ir norisi, rodos, kiekvieną eilutę išjausti, atgal verčiu ir kartoju, atrodo, kad Tu ją kiekvieną išjautei ir išmylavai.“
„Man jau reikėjo nuoširdaus ir kokybiško laiko sau. Tavo knyga kaip savotiška meditacija ir mano ramybės uostas.“
„Palaimintos moterys" - toks didelis didelis moteriškas, švelnus, mylintis oro gurkšnis!“
„Knyga, kuri apkabina moterį iki jos sielos gelmių.“
„Nuostabi knyga. Skaičiau, meditavau, mėgavausi, kurį laiką gyvenau su ja. O dabar dažnai cituoju.“
„Nuostabi knyga. Apie paprastus, tačiau dažnai nematomus dalykus."
„Raminta, jaučiuosi lyg ją būtum parašiusi man!“
„Atėjo į mano gyvenimą pačiu laiku – skaičiau net tris kartus.“
„Likimas tikrai yra, nes atsiuntė šią knygą, kuomet man jos labiausiai reikėjo.“
„Knygyne ji žiūrėjo į mane – ėjau ratais aplink, kol ryžausi ją nusipirkti. Ji pati mane susirado sunkiausiu mano gyvenimo laiku.“
„Taip supurtė, kad nupirkau dovanų visoms savo draugėms – jos privalo tą žinoti.“
„Dar viena moterų biblija – švelni, jautri, kviečianti giliai susimąstyti.“
(Iš skaitytojų laiškų...)
Comments